017.lt

Kiaulių gripas - antikrizinio plano dalis

Geras skaitalas. Jis man tapo dar labiau įtikinamas, kai šiandien perskaičiau, kad visame pasaulyje apsikretusių kiaulių gripu yra 330. VISAME PASAULYJE!

I mean, come on. Jeigu mano mieste būtų tiek apkrėstųjų, jaudinčiausi. Jeigu mano šalyje tiek būtų, man tai beveik nerūpėtų.

O visame pasaulyje? 330?!

‘This was hell of a weekend I can tell ya’.

Penktadienis

5:14. Pabundu prieš pat pradedant pypsėti telefono žadintuvui.

5:15. Žadintuvas pypsi, išjungiu ir šoku iš lovos.

6:00. Jau mašinoje, kelias Kaunas-Vilnius. Dešinėje palieku Kauno marias, kairėje matau tekančią saulę.

7:04. Vilnius, Ukmergės g., McDonald’s/Statoil. Pakeleviai vėluos - vienas iš jų vis dar miega.

7.10. Statoile nusiperku sumuštinį.

7.30. Pakeleiviai prisijungia, bet pasirodo, kad tas, kuris ilgiausiai miegojo, dar ir pasą paliko namie. Nuo kamščių dūstančiame Vilniuje braunamės link centro.

8:45. Pagaliau galime pajudėti link Tartu.

~11.00. Vos įvažiavus į Latviją, stabdo pasienio patruliai ir tikrina dokumentus. Gerai, kad visgi brovėmės per tuos kamščius pasiimti ID.

11.00-14.00. Latvijos keliai sucks. Ženklų minimumas, todėl važiuodami aplink Rygą kiek nuklydome. Galiausiai išsikapstom iš tos nukankintos šalies.

15.30. Tartu viešbutukas. Geriausias kainos ir kokybės santykis, kokį esu turėjęs iš low-cost viešbutukų (17 eur žmogui).

16.30. Pirmos rungtynės. Rytas viena ranka apžaidžia ASK, prasideda darbai.

19.00 Antros rungtynės. Noriu miego. Be sumuštinio ir šokolado šiandien dar nieko nevalgiau.

20.30. Žalgiris šiaip ne taip laimi, dar daugiau darbų.

20.45. Preskonfų kambary viena siena - vien iš veidrodžių. Pasižiūriu į save — BAISU. Visas išraudęs, akys pasruvusios krauju. Būsena viduje panaši.

~22.00. Baigiu darbus, važiuojam viešbutin. Tiesa, dar lieka sukelti foto galerijas, bet į kompą žiūrėt nebenoriu.

~23.00. Taksu važiuojam į Tartu centriuką. Mielas miestas, mažas senamiestis, jaukūs bariukai.

23.45. Pirmąkart šiandien valgau karštą patiekalą. Ir geriu bokalą alaus.

02.00. Grįžtam į viešbutį. Prieš umigdamas dar susikarpau fotkes.

Šeštadienis

10.00. Reikia keltis. Laukia pusryčiai.

11.30-16.00. Išsičekoutinam iš viešbučio, vėl į salę. Susikeliu nuotraukas į tinklapį. Pamėtom į kašę. Žmoniškai papietaujam šalia Tartu universiteto.

16.00. Rungtynės dėl 3 vietos. Vietos Rock laimi, valio valio.

18.30. Finalas. Žalgiris su Rytu. “Žalgiris laikosi vien trajakais” - sakau dar antram kėliny. Jeigu jau aš tai suprantu, Ryto treneriui Kurtinaičiui padaryt išvadas nebuvo sunku. Po pertraukos Rytas nušluoja Žalgirį ir tampa čempionais.

21.00. Tas pats preskonfų kambarys. Keista Lietuvos treneriui klausimus užduoti angliškai. Bet bent mano jau akys nebe raudonos.

23.00. Užsibaigiu darbus. Galime judėti link namų.

02.00. Pasiekiame Rygą. Sėdu už vairo.

~03.00. Nebeatlaikau, perduodu vairą Ovidijui. Užmiegu vos pasikeitęs.

~04.00. Ovidijus nebeatlaiko, pasikeičiam. Jis užmiega iškart.

04.15. Nusiperku ir suvartoju Redbull ir Snickers. Jaučiuos lyg naujai gimęs.

05.30. Išleidžiu paskutinį bendrakeleivį Vilniuj, laukia kelias Kaunan. Jaučiuosi puikiai, miego nenoriu.

05.52. Labas rytas, Vievi.

05.56. Elektrėnai. Akys pradeda merktis. Spaudžiu iki 150.

06.05. Už dešinio peties teka saulė. Antras saulėtekis per 3 rytus. Pakankamai magiška. Noriu miego.

06.29. Prisiparkuoju prie Karaliaus Mindaugo 31.

06.35. Labanakt.

Sekmadienis

Vakaras Combo klube. Kaunas Jazz skelbia pavasarį.

Savaitė. Lygiai tiek laiko vaikštau su gripo sindromais. Užkniso juodai. Jeigu pirmos dienos buvo kaip visuomet tokios so-so, tai nuo penktadienio - nepakenčiama. Galva sukasi, akyse raibuliuoja, nosis nuvarvėjus iki Pakruojo. Ir kas durniausia, nesigydau. Visą savaitę laksčiau visur, kur reikėjo ir nereikėjo, vaistų negėriau, nes niekad negeriu, prie kompo būdavau, kaip visada, n valandų.

Nuo vakar ryju vaistus. Kol kas jokio pokyčio.

Pas daktarą bijau eiti.

Bill Simmons yra vienas iš tų žmonių, kurių seku kiekvieną žingsnį ir norėčiau būti į jį panašus. Taip taip, kažkas panašaus į herojų, idol, you name it.

Žodžiu, tai yra ESPN sporto rašytojas, save vadinantis ‘Sports Guy’. Jis turi nerealų humoro jausmą, savitą požiūrį į sportą ir, be abejo, puikiai rašo. Pora jo sakinių, prajuokinusių šiandien:

“Had I stayed up for that one on the East Coast, I would have been dead for work the next day. Oh, wait, I don’t have a real job. Bad example. But you get the idea.”

Pats irgi dažnai pagalvoju, kad neturiu real job.

Šios dienos TOP’as - Lietuvos rytas sumokėjo už intervą, kurį be atsiklausimo išsispausdino. Išsispausdino dar vasario 20, kažkur kovo pradžioje apie tai pasikalbėjau su jų sporto redaktoriumi ir — prašau, prabėgus ilgiau nei mėnesiui, įvarvėjo litai.

Kitose mano naujienose — užsiregistravau darom09.lt ir kovo balandžio 18 tikiuosi eiti tvarkyti miesto. Pradėjau bėgioti po Nemuno salą ir baisu, kas ten darosi. Nekeliu tokių klausimų, kodėl turėčiau tvarkytis, nors pats nešiukšlinu. Reik tikėtis, kad susirinks pakankamai žmonių — tokios akcijos man patinka.

Dar kitose mano naujienose — atsivežiau dviratį, bes vis nesugebu susitvarkyt. Bet kai susitvarkysiu, žadu išvis pamiršti mašiną.

Čir vir vir pavaaaasaris ;))

Esu visom keturiom už laikrodžių persukinėjimą pavasarį ir rudenį. Taip vasarą turime ilgus šviesius vakarus, kai sutemsta tik po 22 val, o rytais nešvinta pusę keturių. Be to, net neabejoju, kad taip sutaupome vieną kitą elektros energijos kilowatą.

Visgi šiemet pirmos dienos po laikrodžio persukimo man yra kažkokios sudėtingos.

Buvau įpratęs eiti miegot apie 1 val nakties, keltis 8.45. Prie tokio režimo save buvau įpratinęs ir pastaruoju metu pakankamai griežtai jo laikiausi.

Bet po savaitgalio laiko persukimo viskas sugriuvo. Nuėjau miegot 2, nes vis dar jaučiausi, lyg tai būtų 1. O keltis tai reikia 8.45. Šiandien buvo antras rytas paeiliui, kai pabudęs tokiu laiku nesupratau, kas darosi. Dar dvi valandas buvau absoliučiai negyvybingas. Po šimts, grąžinkit mano režimą! ;))

***

Atsivežiau dviratį, reikės jį paruošti važiavimui ir tapsiu dar žalesnis (po persikėlimo į centrą automobiliu pradėjau važinėti mažiau). Be to, už lango spiginanti saulutė sako, kad laikas pradėti bėgioti po Nemuno salą. Kadangi jau tai parašiau, dabar turėsiu papildomą stimulą sportuoti. Sportas sveikata!

Kai sąskaitoj turi daug pinigų, pernelyg nesigilini, jei karts nuo karto dingsta koks litukas. Bet kai tų pinigų nėra daug, arba kai vietoj planuoto 1000 gauni 998,80, pradedi gilintis, kame reikalas.

Tada pamatai tokias nesąmones:

Čia moki už tai, kad tavo sąskaitą papildo pinigai. Tu gali net nenorėt tų pinigų. Tu neturi galimybės pasirinkti, ar priimti tuos pinigus. Bet bankas vis tiek tau perveda pinigus ir pasiima sau 1,20.

Kitas dalykas:

Okey, tarkim, šitą dar suprantu. Moki, nes pats pervedi pinigus.

Bet tada nesuprantu šito:

Kodėl už debetą 40 ct, o už paprastą pervedimą - 80 ct. Koks bankui skirtumas?? Jiems skirtingi kaštai dėl to?

Absurdas.

O jei vedi pinigus į kitame banke esančią sąskaitą, tada pamatai tokią eilutę:

Matyt, bankui labai sunku pervesti kitam bankui pinigus. Todėl imkim bene dvigubai daugiau už tą pačią paslaugą.

O labiausiai nervinantis dalykas yra šitas:

Anksčiau tą litą kartais nuimdavo, kartais ne. Dabar KAS KARTĄ nuimdamas pinigus nuo bankomato, prarandi litą. Kodėl? Kas per absurdas? Kartais būdamas užsienyje su lietuviška kortele gali ramiai nusiimti pinigus iš bala žino kokio bankomato ir tau nenuims nė lito. O čia išsiimi iš savo SEB bankomato ir vis tiek atima litą.

Aišku, tie vienkartiniai skaičiukai gal ir juokingi, bet paskaičiavau, kad vien per pastarąją savaitę bankas iš manęs šitaip pasiėmė 7,40 LTL. Per savaitę tiek atiduot bankui tikrai nėra juokinga.

Skaitau sau šį straipsnį ir nieko nesuprantu. Atvirai, nesuprantu, kas čia darosi. Jei skaitau kokį bulvarinį šūdą, tiesiog pasišlykščiu, kaip kažkam apsiverčia pirštai rašyti tokį briedą. Bet bent suprantu, ką skaitau. O šito alfos teksto absoliučiai nesupratau. Nesupratau to dialogo, nesupratau, kodėl verkė. Nesupratau, kas čia per laida (nors dėl šito pats kaltas, nes nežiūriu teliko). Dabar galvoju, kam aš apskritai skaičiau šitą dalyką ;))

Kita vertus, pasaulis verčia šypsotis: DNR tyrimas parodė: 13-metis britas nėra kūdikio tėvas

HAHAHAHA

*****

Jau įdėjęs postą, pamačiau, kad čia rašau tik ketvirtadieniais. Matyt, ši diena man tingiausia. Ale savaitės vidurio krizė.

*****

Šarūnai, patwiterink ką nors, nėr ką veikt ;))

Kartais sugalvoju būti pilietiškas visuomenės narys. Pamatau ką nors negero ir skambinu policijai. Pavyzdžiui, kad vienpusiame kelyje prieš eismą važiuoja mašinos, nes taip aplenkia kamštį. Ir, aišku, sukelia avarines situacijas.

Arba pamatau, kaip koks girtas diedas degalinėj nusiperka parūkyt, sėda už savo džipo vairo ir nuvažiuoja.

Paskambinęs policijai ir atraportavęs savo pastebėjimus, niekad nesulaukiu žodžio AČIŪ. Jie lyg ir išklauso, lyg ir užsirašo, lyg ir kažkam praneša, bet ar imasi kokių veiksmų, sunku įsitikinti.

Neseniai dar kartą paskambinau ir dabar galvoju, kad jie nieko nesiima.

Pas mane kieme po langais stovi Audi A4. Kokių 2000-ųjų metų, su tranzitiniais numeriais. Ji jau kokias dvi savaites stovi su išdažužtu langu keleivio pusėje. Šalia mašinos - stiklo duženos, taigi faktas, kad langas išdaužtas šitame kieme. Per tas dvi savaites niekas neužsidengė išdaužto lango.

Atsibodo matyti tokią mašiną ir paskambinau policijai. Viską susakiau, o pabaigoje jie mano vardo ir pavardės paklausė (dėl šito sunerimau - kažkodėl nesijaučiu saugus perduodamas policijai savo duomenis — taip jais pasitikiu, m? ).

Ir kas pasikeitė po skambučio? Jau 3 ar 4 dienos nuo skambučio ir ta mašina kaip stovėjusi, taip ten tebestovi. Policijos nemačiau (nors ir nestoviu visą dieną prie lango. Tik pusę. Nu gerai, du trečdalius ;)) ). Langas vis dar neuždengtas.

O mano pavardę jie turi. Po velnių.

Nors mano darbe savaitgaliai ir nedarbo dienos praktiškai neturi jokios reikšmės (pvz. vakar dirbau turbūt daugiau nei šiandien dirbsiu), bet pagalvojau, kad keista, kai vidury savaitės išpuola šventė.

Pagalvokit. Šią savaitę turime du savaitgalius. Antradienis buvo kaip penktadienis, o trečiadienis - kaip šeštadienis ir sekmadienis kartu sudėjus. Šiandien (ketvirtadienį) viskas atrodo kaip pirmadienį, o jau rytoj - vėl penktadienis. Man šiandien nuo minties, kad rytoj penktadienis, iškart gera (nes atrodo, kad šiandien - pirmadienis).

Kažin, kaip pasikeistų darbo našumas, jei trečiadieniais visada būtų nedarbo diena?

***

Centriuke gyventi nėra taip jau saugu. Kažkurį vakarą grįžtu, prisiparkuoju mašiną ir matau, kad link mano mašinos atbėga geziukas. O taip, kas dabar bus, galvoju. Jis man puola barbenti į keleivio langą, tipo praverčiau. Išlipu iš mašinos, ir klausiu, kame reikalas (buvo po vidurnakčio).

Jis manęs prašo pavežti iki načnyko, kuris kažkur už tilto. Sako duos du litus. Toliau už jo dar vienas “kelevis” laukia. Suskaičiuoju, kad du daugiau už vieną ir geriau tokių savo mašina nevėžinti. Kita vertus, jei atsisakysiu, čia pat galiu gaut galvon ;))

Kokius tris kartus pasakau ne, išklausau įkalbinėjimų, tada dar kartą pasakau ne ir skuodžiu namo. Pavymui girdžiu palinkėjimus viena kryptim ir panašiai. Užtai ramus ir sveikas grįžtu namo.

***

Kai gezų daugiau už tave, su jais geriau neprasidėti. Bet kai jie vaikšto po vieną, dažnai mėgstu “pažaisti”. Pamatau jau iš toli kokį su raudonais pumos treningais, salotiniais sportbačiais ir baltu nike viršumi. Šviečia gražuolis iš tolo. Ir visą laiką, kol artėjame vienas prieš kitą, žiūriu į jo rūbus. Žiūriu tol, kol jis pastebi, kad žiūriu. Tada jau būnant visai arti vienas prieš kitą su pašaipiu veidu pažiūriu į jo snukelį. Sekundės akių kontaktas ir paskutinę akimirką prasilenkiant dar kartą pašiepiamai į jo rūbus numetu žvilgsnį.

Nežinau, ką galvoja gezas, bet manau, kad jam tai turėtų nepatikti. O man smagu ;))