Speechless
Arenos palubėse kabo du didžiuliai ekranai. Užsižiūriu į juos. Matau Chrisą Martiną dainuojantį vieną iš Coldplay dainų. Jis sėdi prie pianino. Veidas filmuojamas iš arti.
Daugybę kartų per kompą matytas vaizdas.
Pala, pagalvoju. Juk esu koncerte. Coldplay koncerte. Ne per kompą žiūriu koncerto įrašą.
Esu tikrame. Gyvame. Coldplay koncerte.
Džyzus Kraist.
Tai buvo vienas iš tų vakarų… Ne. Tai buvo toks vienintelis vakaras. Kai kūną krečia šiurpas. Kai pilve sukasi drugeliai. Kai gali dainuoti ir kratytis būdamas visiškai blaivus. Kai visas džiaugsmas netelpa kūne.
Sakyčiau orgazmas, bet nemėgstu šito žodžio.
2008.09.14. Hamburgas. Coldplay koncertas. Svajonė išsipildė.
Sakiau, kad galėsiu mirt iš laimės, jei pagros In My Place. Ir pagrojo - tai buvo trečia vakaro daina. Toliau viskas tik kilo. Lights will guide home…. Fix you. Speed of Sound.
Po Talk visi grupės nariai paliko Chrisą Martiną vieną prie pianino. Sako, “pagrosiu ne itin išpopuliarėjusią dainą. Iš tikrųjų, ta daina visai shitty. Bet anyway”. Ir sugroja dainą, nuo kurios iki šiol šiurpuliukai bėgioja.
Šitas video - iš Barselonos. Ten žmonės šilčiau priėmė dainą, bet anyway, tai skambėjo nerealiai. 20 tūkst. žmonių arenoje - tik Chriso balsas ir pianinas.
Daina užmigdė ir nuramino. O vos ji pasibaigė - bum. Viva La Vida. Tie patys 20 tūkst., ką tik ramiai lingavę, šoka į viršų ir ploja pagal taktą. Dar vienas video iš Barsleonos:
Tai buvo genialu. Nuo ramiausios dainos - prie pačios emocingiausios.
Kas dar buvo genialu? Kam groti tik scenoje priekyje, jei galima pagroti ir gale arenos? Visiškai priešingoje pusėje nei pagrindinė scena, virš kėdžių buvo įrengta mini scena. Coldplay greitai perbėgo per areną ir ant mažosios scenos sugrojo dvi dainas. “Priekyje žmonės viską ir taip gerai mato, reikia pasirodyti ir žmonėms arenos gale”, - toks buvo Chriso paaiškinimas.
Mes sėdėjome palubėse. Per ilgai rinkomės, į kurį miestą važiuoti, ir nebeliko normalių bilietų. Bet tai nieko nekeitė.
Bus proga ieškoti geresnių bilietų kitam kartui. Aš tikiu, kad jis bus.

One Comment for “Speechless”
Trackbacks