Laikas - pinigai. Yeah, right.
Naujausiam “Mūsų krepšinio” numeriui turiu pakalbinti Valdemarą Chomičių. Pats pasisiūliau, nes buvau įsitikinęs, kad vasarą jis turi būti Lietuvoj, tiksliau - Kaune
Paskambinu susitart dėl pokalbio laiko ir paaiškėja viena smulki detalė. Jis gyvena Vilniuj. Bet ketvirtadienį bus Kaune, o Kaune būdamas visada aplanko Spurginę, todėl sutinka ten pasišnekėt. Liuks.
Spurginė man šalia, todėl ateinu punktualiai. Belaukdamas Chomičiaus susitinku vieną buvusį kursioką, visą kostiumuotą iš darbo banke namo einantį. Paklausia, ką veikiu. Atsakau, kad laukiu.
Chomičius vėluoja. Atsisėdu ant suoliuko.
Pradedu galvot: o gal aš visai ne laukiu, o dirbu? Juk jei ne “reikėjimas parašyti intervą”, tai manęs čia nebūtų. Ir aš nelaukčiau.
Reiškia dirbu. Man moka, aišku, už intervo simbolių skaičių, bet kad tuos simbolius gautum, įeina tokios sąlygos, kaip laukimas Laisvės alėjoj ant suoliuko.
Taigi aš sėdžiu ant suoliuko Laisvėj alėjoj ir dirbu.
Chomičius vėluoja 20 minučių. Šitas darbas man nebepatinka. Skambinu jam ir paaiškėja dar viena smulki detalė. Jis nebespės šiandien užsukti į spurginę. Susitariam dėl intervo telefonu. Intervai telefonu sucks big time.
****
Prieš eidamas namo, nusiperku tris spurgas.
1T
wrote on 19 Birželis 2009 at 13:45
amerikieciu darbo formule teigia - laikas pinigai. amerikietis yra isitikines, kad per valanda jis turi uzdirbti 50 doleriu. taip iseina, jei zmogus i pokalbi veluoja 30 min, is amerikiecio atimama 25 doleriai. todel jie lb pyksta, kai kas veluoja.
sito univere ismokau. lb patiko ta faktelis:))