Šitas įrašas vėluoja kokiomis penkiomis dienomis. Bet kadangi jau buvau sugalvojęs jį parašyti, tai ir rašau.
Šiemet prieš Oskarus peržiūrėjau kaip niekad daug filmų-nominantų ir susidariau savo nuomonę. Savo subjektyvią nuomonę, kam atiduočiau statulėles. Taigi, mano Oskarai go to:
Geriausias filmas: The Curious Case of Benjamin Button. Tiesiog kitoks filmas, nei likę. Nors Lūšnyno milijonierius taip pat [...]
Ne, dar nepradėjau ten dirbti. Tiesa pasakius, net nežinau, ar priimčiau pasiūlymą ten dirbti, nes tai stipriai prasilenkia su mano etikos normomis (nors gal dėl kokių 5000 lt/mėn pamirščiau ir etiką).
Anyway, šiandien Lietuvos ryto sporto skyriuje - mano darytas interviu. Pirmasis jausmas - pasididžiavimo. Paprastai tokiais intervais jie drebina Lietuvą, o dabar sudrebinau aš. Tai, [...]
Žiauriai mėgstu IKI parduotuves. Jei kas paklaustų, kodėl, tikriausiai suregzčiau tokį atsakymą: man patinka jų brandas. Ne tik logotipas, o visas didysis brandas. Todėl viskas, ką jie daro, man priimtina.
Prieš kelias dienas didžiojoj Šialinių IKI jie paleido automatines kasas. Mėgstu išbandyt naujus daiktus, todėl šiandien net nedvejodamas stojau prie šitos kasos ir žaidžiau pardavėją ;)) [...]
Kažkada Vilniaus meras buvo Artūras Zuokas ir visa Lietuva jo pavydėjo. Kaunas turėjo tokius veikėjus kaip Šustauskas ar Garbaravičius ir visa Lietuva iš jų juokėsi.
Ką turime dabar? Vilnius turi du merus! Vienas iš jų - absoliutus sovietinio kirpimo diedas, nesigaudantis šių dienų realijose, kitas susikūrė sau mero vardą ir įsikūrė po senuoju meru. Senasis užsirakino [...]
Mano tautos debilizmas (Bukumas/Popsiškumas/Tamsybė/Piktumas/Pigumas) mane žudo.
Čia tik pas mus taip, ar visur? O gal aš turiu problemų vertindamas kitus žmones?
Po velnių, gal tikrai reikia dažniau į veidrodį žiūrėt. Kita vertus, bežiūrėdamas į veidrodį imsiu suprasti, kad šitoj visuomenėj galiu neatrast sau vietos. O šitai mane išgąsdintų.
Aš vis dar tikiu, kad galiu ką nors pakeisti.
Antrą dieną iš eilės kažkodėl per Firefox nepajungia Google Reader’io. Šiandien teko prisiminti IE ir pasijungti jį, nes per ten Reader’is veikia.
O kol neprijungdavo per Firefox, pyktis virtė virė. Nebegaliu tiesiog eit per puslapius ir juos browsint RSS makes it so much easier.
Niekad nemėgstu skaityti anonsų apie filmą prieš jį pažiūrint. Niekad nežiūrių trailerių prieš filmą.
Mėgstu pradėti filmą žiūrėti lyg rašyčiau ant balto popieriaus lapo. Neturint jokių žinių, nežinant, kaip suksis veiksmas. Tiesiog leisti filmui tave įtraukti.
Taip įspūdis būna tikresnis. Ir įspūdis pažiūrėjus pastarąjį filmą yra toks:
The Curious Case of Benjamin Button yra tiesiog šedevras.
Vienas iš tokių [...]
