…kad praėjusią naktį nuėjau miegoti apie 9 val ryte, tai dabar jaučiuosi kietas darbinykas.

…kad esu toks kietas darbinykas, jau kažkiek savaitgalių iš eilės esu vis užimtas darbais.

…kad vis esu užimtas, tai reikia poilsio.

…kad Indrė išvažiavo į užsienį, dviem savaitėms likau viengungis.

…kad likau viengungis, tai atrodo, kad turiu labai daug laiko sau sau ir tik SAU.

…kad turiu daug laiko tik sau, tai turėčiau kažką kieto nuveikti.

…kad nesugalvoju, ką kieto nuveikti, tai einu pasigaminti valgyt.

***

Beje, tas “ryšium su tuo” toks geras sovieticas ;))

Dar reikia padaryti melejoną smulkių darbelių, bet esmė tame, kad šįvakar išskrisiu. Iš pradžių vakaruosna, paskui pietuosna.

Kartu su savimi išsivežu ir jonines. Todėl nepykit, jei kas pykstat, kad nepakviečiau į balių. Šiemet baliaus tiesiog nebus;)) O gal ir bus, bet ne Lietuvoj.

10 dienų be kompo. Jūs neįsivaizduojat, kokia palaima mane užlūsta nuo šitos minties.

Paskambinu susitart dėl pokalbio laiko ir paaiškėja viena smulki detalė. Jis gyvena Vilniuj. Bet ketvirtadienį bus Kaune, o Kaune būdamas visada aplanko Spurginę, todėl sutinka ten pasišnekėt. Liuks.

Spurginė man šalia, todėl ateinu punktualiai. Belaukdamas Chomičiaus susitinku vieną buvusį kursioką, visą kostiumuotą iš darbo banke namo einantį. Paklausia, ką veikiu. Atsakau, kad laukiu.

Chomičius vėluoja. Atsisėdu ant suoliuko.

Pradedu galvot: o gal aš visai ne laukiu, o dirbu? Juk jei ne “reikėjimas parašyti intervą”, tai manęs čia nebūtų. Ir aš nelaukčiau.

Reiškia dirbu. Man moka, aišku, už intervo simbolių skaičių, bet kad tuos simbolius gautum, įeina tokios sąlygos, kaip laukimas Laisvės alėjoj ant suoliuko.

Taigi aš sėdžiu ant suoliuko Laisvėj alėjoj ir dirbu.

Chomičius vėluoja 20 minučių. Šitas darbas man nebepatinka. Skambinu jam ir paaiškėja dar viena smulki detalė. Jis nebespės šiandien užsukti į spurginę. Susitariam dėl intervo telefonu. Intervai telefonu sucks big time.

****

Prieš eidamas namo, nusiperku tris spurgas.

Ogi paskraidymą Rusijos naikintuvu kažkokiame slaptame kariniame mieste. To kaina nei maža, nei didelė. Beveik 50 tūkst. litų. Ir tai gali nusipirkt Maximoje. Ko gero, brangiausia matyta taip pigiai įpakuota prekė:)

Nuo pat paskutinių Seimo rinkimų lryte.lt pilamas šūdas ant dabartinės valdžios, prieš ir per Prezidento rinkimus pakandžiojama Grybauskaitei, ginamas Adamkus (kodėl jį šunys ir valkatos dabar puola — ale paviešino balsavimą dėl Butkevičiaus), ugnimi spjaudomasi dėl mokesčių reformos, o dabar - ir ginama LEO LT.

Galima turėti nuomones kiekvinu iš šių klausimų, bet kas yra akivaizdu skaitant lrytą - jie turi vienšališką nuomonę visais šiais klausimais. Ir šita nuomonė velniškai tokia pat, kaip ankstesnės valdžios. Bet ne dabartinės. Įdomu, kur tai prives.

Bet žmonėms atsibodo toks vienpusis lojimas. Kuo toliau, tuo labiau komentaruose visažiniai Valatka, Bruveris ar vyras moters veidu ir pavarde sutrinami į vienus vartus. Esu tikras, kad kuo toliau, tuo mažiau žmonių ir gilinasi į jų rašomus tekstus — juk kai tu girdi tą patį per tą patį, po kurio laiko tai ima atsibosti.

Įpykęs praeivis Kinijoje nustūmė nuo tilto eismą sutrikdžiusį ir nusižudyti ketinusį vyrą

Va taip va. Kinijoj valdžia laikosi tvirtos rankos, tai ir piliečiai tokią taktiką perima! Tiesa pasakius, neįsivaizduoju tokio poelgio kur nors kitur nei komunistinėj šalyje. Ir man šitas dalykas patiko. Bet jokiais būdais nesakau, kad komunizmas gerai;)

Taip nuo pirmadienio kauno.diena.lt pateikiamos tik naujienos, skirtas portalui. Laikraščio naujienų nebeliko. Skyrelyje “Dienraštis” galima pamatyti tik pirmą tos dienos numerio puslapį. Koks man tolkas iš to pirmo puslapio?

Anksčiau buvo normaliai maišomos dienraščio naujienos su portalo kuriamomis naujienomis, tikrai buvo įdomu visa tai skaityt. Dabar man nebeliko tikslo lankytis tame portale, nes jo medžiaga tiesiog neprilygsta laikraščio turiniui. Bad move.

Talpindami laikraščius internete pažangiausi, mano manymu, yra Verslo žinios. Jų laikraštį internete vartai beveik kaip tikrą - versdamas puslapius ir matydamas sumaketuotą laikraštį. Jei nori skaityt iš arčiau - mokėk pinigus, bet straipsnio esmę pagauti gali ir nesusimokėjęs.

Dabar jau turi. Bet geriau neturėtų.

Nes darosi šlykštu matant, kokį šūdą ten pila.

Naujausias pavyzdys:

Šlykštu. Įsivaizduoju, kaip Vitas Tomkus pasikvietė kokį maketuotoją ir nupiešė jam šito “šedevro” planą.

Grybauskaitė tada atsisakė dalyvauti Respublikos rengtuose debatuose. Tomkus, aišku, pasijuokė iš to. Ir pasikvietė į debatus Paksą. Kuris, jei kas nors nežinojt, nelabai pretenduoja į prezidentus šiemet. High class!

Paskaitau kokią naujieną.

Lietuvių kalba turi būti išrauta su šaknimis! Taip nusprendė švietimo ministro Gintaro Steponavičiaus komanda. Siūloma lietuvių vaikus mokyklose istorijos mokyti… angliškai ir rusiškai.

Švietimo ir mokslo ministerija parengė planą, kaip išnaikinti lietuvių kalbą mokyklose. Pagal JAV nusižiūrėtą modelį G.Steponavičiaus žmonės siūlo imti mokyti įvairių disciplinų, tarp jų - ir istorijos - ne lietuviškai. Tai numatyta 2008-2009 metų bendruosiuose ugdymo planuose. Ministerija atskleidė, kad nutautinimo akcija jau vykdoma kai kuriose mokyklose.

Toliau tekste absoliučiai nepaaiškinama išsamiau, kokia ta Steponavičiaus iniciatyva, kaip ji būtų įgyvendinama ir pan. Nesivarginama. Tiesiog numetamas Škandalas ir visa tai surašoma Vakaro žiniose. Kurias skaito visa bukoji Lietuvos dalis. Ir ką turime? Turime nepasitenkinimą kaime.

Ir tokių šedevrų ne vienas.

Dar kartą pasikartosiu - šlykštu. Dėl tokios “žurnalistikos” pats nenoriu priklausyt šitam “luomui”.

Telefonu apklausus daugiau nei 1000 suaugusių Lietuvos gyventojų paaiškėjo, kad vadinamieji „infomaniakai“ daugiausia yra jauni žmonės – penktadalis (19 proc.) iš jų yra 25 metų arba jaunesni, o 51 proc. – vyrai. Visus šios grupės atstovus vienija vienas bendras bruožas – jie teigia, kad, neturėdami nuolatinės interneto prieigos, kompiuterio ir mobiliojo ryšio telefono, negalėtų tvarkyti asmeninio gyvenimo.

O žmogau, so much true about me. Vieną dieną per savaitę galiu (ir manau - reikia) praleisti be kompiuterio, bet net tada per WAP vis tiek tikrinu, kaip juda tinklapis. Dvi dienas? Ragas!

Kita vertus, per atostogas net nenoriu pažiūrėti į internetą ir kompiuterį. Pernai beveik savaitę taip išgyvenau, po to buvau kaip naujai gimęs.

Bet kaip nuo alkoholiko reikia slėpti butelius, taip nuo manęs reikia slėpti kompiuterį.